pradi
 

















 
 
 
 
 Popieius BENEDIKTAS XVI. Kreipimasis Jungtini Taut Organizacijos generalin asamblj (Niujorkas, 2008 m. balandio 18 d.)
 
 

Popieius BENEDIKTAS XVI

Kreipimasis Jungtini Taut Organizacijos generalin asamblj

Niujorkas, 2008 m. balandio 18 d.

[Popieius i pradi kalbjo pranczikai]

Pone Prezidente,
Ponios ir ponai!

Savo kreipimosi i Asamblj pradioje pirmiausia noriau, Pone Prezidente, nuoirdiai padkoti u js malonius odius. Taip pat dkoju generaliniam sekretoriui, ponui Ban Ki-moonui u pakvietim aplankyti ios organizacijos bstin ir u jo man skirtus sveikinimo odius. Sveikinu nari valstybi ambasadorius ir diplomatus ir visus ia esanius. Per jus sveikinu js ia atstovaujamas tautas. Jie tikisi i institucij gyvendinsiant jos steigim kvpusi idj kurti „centr taut veiksmams suderinti“ siekiant bendrj taikos bei pltros tiksl (plg. Jungtini Taut chartija, str. 1.2–1.4). Kaip 1995 m. pareik Jonas Paulius II, i organizacija turt bti „moralinis centras, kur visos pasaulio tautos jaustsi kaip namie bei isiugdyt bendr savo kaip taut eimos suvokim (Kreipimasis Jungtini Taut Organizacijos generalin asamblj 50-j jos steigimo metini proga, 14, Niujorkas, 1995 m. spalio 5 d.).

Per Jungtines Tautas valstybs nustat visuotinius tikslus, kurie, net jei ir nesutampa su visu bendruoju moni eimos griu, neabejotinai sudaro pamatin io grio dal. Steigiamieji organizacijos principai – taikos trokimas, teisingumo paieka, pagarba asmens kilnumui, humanitarinis bendradarbiavimas ir pagalba – ireikia teistus mogaus dvasios siekius ir yra idealai, kuriais turt remtis tarptautiniai santykiai. Kalbdami nuo to paties podiumo, mano pirmtakai Paulius VI ir Jonas Paulius II yra pabr, jog Katalik Banyia ir Šventasis Sostas visa tai atidiai ir dmesingai seka, laikydami js veikl pavyzdiu to, kaip pasaulio bendrij jaudinantys klausimai ir konfliktai gali bti palenkti bendram reguliavimui. Jungtins Tautos knija „didesns tarptautins tvarkos“ siek (Jonas Paulius II. Sollicitudo rei socialis, 43) – tvarkos, kvptos bei valdomos subsidiarumo principo ir todl gebanios tarptautinmis taisyklmis bei kasdien taut gyvenim harmonizuoti stengianiomis struktromis atsiliepti moni eimos poreikius. Tai juo labiau btina tuomet, kai matome akivaizd daugiaalio sutarimo paradoks – toks sutarimas patiria kriz, nes vis dar pavaldus keleto sprendimams, pasaulio problemoms, prieingai, reikia tarptautins bendrijos kolektyvinio sikiimo veikiant ivien.

Saugumo klausimai, pltros siekiai, vietini ir globalini nelygybi alinimas, aplinkos, itekli ir klimato apsauga reikalauja, kad visi tarptautiniai vadovai veikt bendrai ir parodyt, kad yra pasireng siningai darbuotis gerbdami teis ir skatindami solidarum su silpniausiais planetos regionais. Galvoje pirmiausia turiu tas Afrikos alis ir kitas pasaulio dalis, kurios tebelieka tikros visapusikos pltros pakratyje ir todl rizikuoja patirti vien neigiamus globalizacijos padarinius. Tarptautini santyki kontekste btina pripainti didesn vaidmen taisyklms bei struktroms, i prigimties nuskirtoms skatinti bendrj gr ir todl laiduoti mogaus laisv. Tokios taisykls laisvs neriboja. Prieingai, skatina j drausdamos bendrajam griui prieing elges bei veikl, trukdo jiems veiksmingai reiktis bei kompromituoti kiekvieno mogikojo asmens kilnum. Taigi laisvs vardan turi egzistuoti teisi ir pareig koreliacija, kiekvienam asmeniui esant paauktam prisiimti atsakomyb u savo sprendimus, priimamus atsivelgiant santykius su kitais. ia mano mintys taip pat krypsta tai, kaip kartais taikomi mokslini tyrim ir technologins paangos rezultatai. Nepaisant milinikos naudos, kuri monija gali gauti, kai kuriais atvejais aikiai paeidiama krinijos tvarka – tiek, kad ne tik imama prietarauti gyvybs sakralumui, bet ir i mogaus asmens bei eimos atimamas j prigimtinis kilnumas. Panaiai, norint tarptautinmis pastangomis ilaikyti aplink ir apsaugoti vairias ems gyvybs formas, btina ne tik garantuoti racional technologijos ir mokslo taikym, bet ir vl atrasti autentik krinijos paveiksl. Tai niekada nereikalauja rinktis moksl arba etik: veikiau tai etinius imperatyvus tikrai gerbianio mokslinio metodo pasirinkimo klausimas.

moni eimos vienybs pripainimas ir dmesys gimtam kiekvieno vyro ir kiekvienos moters kilnumui iandien vl akcentuojami kaip pareigos apsaugoti principas. Jis apibrtas visikai neseniai, taiau jau gldjo Jungtini Taut steigimo itakose ir dabar isiskiria vis didesniu veiksmingumu. Kiekvienai valstybei tenka pirmin pareiga apsaugoti savo gyventojus nuo rimt ir ilgalaiki mogaus teisi paeidim, taip pat nuo humanitarini krizi, sukelt gamtos ar mogaus, padarini. Valstybms negebant tokios apsaugos garantuoti teisinmis priemonmis, numatytomis Jungtini Taut chartijoje ir kitose tarptautinse priemonse, turi sikiti tarptautin bendrija. Tokie tarptautins bendrijos ir jos institucij veiksmai, jei nepaeidiami tarptautin tvark palaikantys principai, niekada negali bti aikinami kaip neteistas valios primetimas ar suvereniteto apribojimas. Prieingai, reali al daro abejingumas ar negebjimas sikiti. Btina giliau iekoti bd, kaip ubgti konfliktams u aki ar juos sprsti ibandant visus manomus diplomatinius kelius ir atkreipiant dmes net menkiausius dialogo ar trokimo susitaikyti enklus bei juos skatinant.

„Pareigos apsaugoti“ principas senovins ius gentium laikytas kiekvieno valdanij veiksmo valdomj atvilgiu pagrindu: tuomet, kai nacionalins suverenios valstybs idja dar tik buvo pradjusi rutuliotis, dominikonas Francisco de Vitoria, pagrstai laikomas Jungtini Taut idjos pirmtaku, apibdino i atsakomyb kaip prigimtinio proto, bendro visoms tautoms, aspekt ir tarptautins tvarkos, kuria siekiama sureguliuoti santykius tarp taut, vaisi. Dabar, kaip ir anuomet, is principas turt leisti ikilti aiktn asmens kaip Krjo paveikslo idjai, absoliuto trokimui bei laisvs esmei. Jungtini Taut steigimas, kaip inome, sutapo su didelmis pervartomis, monijos patirtomis atsisakius ssajos su transcendencijos prasme bei prigimtiniu protu ir dl to laisv bei mogaus kilnum mus smarkiai paeidinti. Tai kelia grsm tarptautin tvark kvepiani ir reguliuojani vertybi objektyviems pamatams ir griauna neginytinus bei nepaeistinus Jungtini Taut suformuluotus ir sutvirtintus principus. Susidrus su naujais ir pasikartojaniais ikiais, klaidinga grti prie pragmatinio poirio, apsiribojanio minimalaus turinio ir menkai paveikaus „bendro pagrindo“ nustatymu.

Tokia ssaja su mogaus kilnumu, kuris yra pareigos apsaugoti pagrindas bei tikslas, kreipia mus prie temos, kuri nukreiptas ms dmesys iais metais, enklinaniais eiasdeimtsias Visuotins mogaus teisi deklaracijos metines. Šis dokumentas buvo skirting religij ir kultrini tradicij konvergencijos vaisius, visoms joms esant motyvuotoms bendro trokimo padaryti mogaus asmen institucij, statym bei visuomens veiklos centru ir laikyti j esminiu kultros, religijos bei mokslo pasauliui. mogaus teiss vis labiau pateikiamos kaip bendros kalbos tema ir tarptautini santyki etinis substratas. Sykiu mogaus teisi visuotinumas, nedalomumas ir j tarpusavio priklausomyb laiduoja mogaus kilnumo apsaug. Akivaizdu, kad Deklaracijoje pripastamos bei idstytos teiss galioja kiekvienam dl asmens bendros kilms – asmens, kuris ilieka svarbiausias pasauliui ir istorijai skirto Dievo kuriamojo plano takas. Jos remiasi mogaus ird raytu prigimtiniu statymu ir egzistuoja skirtingose kultrose ir civilizacijose. mogaus teises i tokio konteksto iimti reikt apriboti j veikimo rib ir nusileisti reliatyvistinei sampratai, anot kurios, teisi reikm ir aikinimas gali vairuoti, o j visuotinum galima neigti dl skirting kultrini, politini, socialini ir religini poiri. Neleistina, kad tokia didel perspektyv vairov utemdyt tai, kad visuotins ne tik teiss, bet kad visuotinis ir mogaus asmuo, t teisi subjektas.

[Toliau popieius kalbjo anglikai]

Bendruomens gyvenimas, tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu, aikiai rodo, kad pagarba teisms ir i j iplaukianios garantijos yra bendrojo grio matas, padedantis vertinti santyk tarp teisingumo ir neteisingumo, pltros ir skurdo, saugumo ir konflikto. mogaus teisi skatinimas ilieka veiksmingiausia strategija nelygybms tarp ali ir tarp socialini grupi alinti bei saugumui didinti. Juk vargo ir nevilties aukos, kuri mogaus kilnumas nebaudiamai trypiamas, tampa lengvu grobiu kvieiantiems griebtis smurto ir gali imti griauti taik.

Taiau bendrojo grio, prie kurio mogaus teiss priartina, nemanoma pasiekti vien taikant tinkamas procedras ar net subalansuojant konkuruojanias teises. Visuotins deklaracijos nuopelnas yra tas, kad galina skirtingas kultras, teiss raikos formas ir institucinius modelius burtis apie pamatin vertybi ir per tai – teisi branduol ir taip suartti. Šiandien, turint prie akis spaudim peraikinti Deklaracijos pamatus ir sugriauti jos vidin vienyb, kad bt lengviau pasitraukti nuo mogaus kilnumo apsaugos dl paprast, danai dalini interes tenkinimo, tokias pastangas btina padvigubinti. Deklaracija buvo priimta kaip „bendras siekiamas standartas“ (Preambul) ir negali bti taikoma fragmentikai, vadovaujantis tendencijomis ar selektyviais pasirinkimais, kurie kelia grsm, jog bus prietaraujama mogaus asmens vienybei ir, vadinasi, mogaus teisi nedalumui.

Patyrimas rodo, kad legalumas visada paima vir teisingumo atvilgiu, kai, primygtinai akcentuojant teises, jos ima atrodyti esanios vien statymo gyvendinimo ar vairi valdymo subjekt normini sprendim vaisius. Vien legalumo svokomis pateikiamoms teisms gresia pavojus virsti silpnais pasilymais, atskirtais nuo etinio ir racionalaus matmens, kuris yra j pagrindas ir tikslas. Tuo tarp Visuotin deklaracija, prieingai, sustiprino sitikinim, kad pagarba mogaus teisms i pagrind aknijasi nekintamame teisingume, kuriuo taip pat remiasi saistanti tarptautini pareikim galia. Mginant atimti i teisi j tikrj paskirt siauros utilitarins perspektyvos naudai, is aspektas danai ileidiamas i aki. Kadangi teiss ir i j kylanios pareigos savaime iplaukia i moni sveikos, nesunku umirti, jog jos yra vis turimo teisingumo jausmo, besiremianio pirmiausia visuomens nari solidarumu, vaisius ir todl galioja visais laikais ir visoms tautoms. Ši valg jau V amiuje yra ireiks Augustinas i Hipono, vienas i ms intelektinio paveldo krj. Jis mok, jog pasakymas: „Nedaryk kitiems to, ko nenortum, kad jie tau daryt“ jokiu bdu negali vairuoti priklausomai nuo skirting pasaulyje atsiradusi supratim (De doctrina christiana, III, 14). Tad mogaus teiss gerbtinos kaip teisingumo iraika, o ne tik dl to, kad jos gyvendinamos statym leidj valia.

Ponai ir ponios!

Istorijai engiant priekin, randasi nauj situacij, ir jas mginama susieti su naujomis teismis. valgumas, t. y. gebjimas skirti gera ir bloga, tampa dar svarbesnis reikalavim, susijusi su asmen, bendruomeni ir taut paiu gyvenimu bei elgesiu, kontekste. Imantis teisi temos, kai tai susij su svarbiomis situacijomis ir giliais dalykais, valgumas yra ir btina, ir vaisinga doryb.

valgumas tada parodo, jog galutins atsakomybs patenkinti asmen, bendruomeni ir itis taut siekius patikjimas vien individualiomis valstybms bei j statymams ir institucijoms kartais gali turti padarini, sunaikinani asmens kilnum ir teises gerbianios socialins tvarkos galimyb. Tuo tarpu gyvenimo vizija, tvirtai besiaknijanti religiniame matmenyje, gali padti tai pasiekti, nes kiekvieno vyro ir moters transcendetinio vertingumo pripainimas skatina ird atsiversti ir tada sipareigoti prieintis smurtui, terorizmui ir karui bei prisidti prie teisingumo ir taikos statydinimo. Šitai taip pat sudaro tinkam kontekst tarpreliginiam dialogui pltoti, kur Jungtins Tautos paauktos remti lygiai taip, kaip ir palaiko dialog kitose mogaus veiklos srityse. Dialogas turt bti pripaintas kaip priemon, kuria vairs visuomens dmenys gali reikti savo poir ir kurti sutarim dl tiesos, susijusios su dalinmis vertybmis ar tikslais. Religij, jei jos laisvai praktikuojamos, prigimtis tokia, kad jos gali savarankikai pltoti minties ir gyvenimo dialog. Jei iuo lygmeniu religin plotm laikoma atskirta nuo politinio veikimo, individai ir bendruomens gali gauti didel naud. Kita vertus, Jungtins Tautos gali tiktis naudos i dialogo tarp religij rezultat bei sulaukti vaisi i tikinij nusiteikimo savo patirtimi tarnauti bendrajam griui. J uduotis yra pasilyti tikjimo vizij, lydim ne nepakantos, diskriminacijos ir konflikto, bet visikos pagarbos tiesai, bendrabviui, teisms ir susitaikymui.

mogaus teiss, inoma, turi apimti teis religijos laisv, suprantam kaip individualaus ir sykiu bendruomeninio matmens iraik, – poir, irykinant asmens vienyb ir kartu darant aiki perskyr tarp pilieio ir tikiniojo matmens. Jungtini Taut veikla per pastaruosius kelerius metus garantavo, kad vieuosiuose debatuose bt vietos poiriams, kvptiems religins vizijos, apimanios visus jos matmenis, skaitant apeigas, garbinim, vietim, informacijos skleidim ir laisv ipainti ir pasirinkti religij. Nesivaizduojama, kad tikintieji, idant bt veikls pilieiai, turt ugniauti dal savs – savo tikjim. Niekada neturt reikti neigti Dievo, kad naudotumeisi savo teismis. Su religija susijusioms teisms juo labiau reikia apsaugos, jei jos laikomos besikertaniomis su vyraujania sekuliaria ideologija arba daugumos iskirtinmis religinmis pozicijomis. Visiko religijos laisvs laidavimo nevalia apriboti laisvu garbinimo gyvendinimu, bet btina deramai atsivelgti viej religijos matmen, taigi galimyb tikintiesiems atlikti savo vaid¬men statydinant socialin santvark. Jie tai i tikrj ir daro, pavyzdiui, takingai ir dosniai sitraukdami didiulius iniciatyv tinklus, besidriekianius nuo universitet, mokslini institucij ir mokykl iki sveikatos apsaugos staig bei karitatyvini organizacij, tarnaujani neturtingiausiems ir labiausiai paribius nustumtiesiems. Atsisakant pripainti religiniame matmenyje bei Absoliuto paiekoje besiaknijant indl visuomen – savo prigimtimi ireikiant asmen bendryst, – pirmenyb bt teikiama individualistiniam poiriui, skaldant asmens vienyb.

Mano buvimas Asambljoje yra pagarbos Jungtinms Tautoms enklas; taip noriu ireikti vilt, kad i organizacija vis labiau tarnaus kaip valstybi vienybs enklas ir tarnavimo visai moni eimai rankis. Tuo taip pat parodomas Katalik Banyios pasirengimas pasisilyti taip prisidti prie tarptautini santyki statydinimo, kad kiekvienas asmuo ir kiekviena taut pajust savo svarb. Banyia atitinkaniu jos indl etinje bei moralinje plotmje ir tikinij laisvos veiklos srityje bdu, siekdama gyvendinti iuos tikslus, taip pat darbuojasi per tarptautin Šventojo Sosto veikl. Šventasis Sostas visada turi viet taut susirinkimuose, taip parodydamas savo kaip tarptautins srities subjekto savit pobd. Jungtins Tautos neseniai patvirtino, jog Šventasis Sostas itaip prisideda vadovaudamasis tarptautins teiss nuostatais, paddamas t teis apibrti ir j apeliuodamas.

Jungtins Tautos ilieka tinkama aplinka, kurioje Banyia sipareigojusi prisidti savja „monijos“ patirtimi, per amius isirutuliojusia tarp vis rasi bei kultr moni, patikint j vis tarptautins bendrijos nari disponavimui. Šia patirtimi ir veikla, kuria siekiama laisvs kiekvienam tikiniajam, taip pat troktama sustiprinti asmens teisms teikiam apsaug. Šios teiss remiasi ir formuojamos transcendentins asmens prigimties, leidianios monms eiti savu tikjimo keliu ir iekoti Dievo iame pasaulyje. Norint palaikyti monijos puoseljam geresnio pasaulio vilt, sukurti slygas taikai, pltrai bei bendradarbiavimui ir garantuoti teises bsimoms kartoms, to matmens pripainimas turi bti stiprinamas.

Savo neseniai paskelbtoje enciklikoje Spe salvi nurodiau, kad „kiekvienai kartai duota uduotis vis i naujo galyntis dl teisingos mogikj dalyk tvarkos“ (25). Krikionims toki uduot kelia viltis, kylanti i Jzaus Kristaus iganomojo darbo. Štai kodl Banyia yra laiminga galdama prisidti prie ios garbingos organizacijos, kuriai patikta atsakomyb skatinti taik ir gr emje, veiklos. Brangs biiuliai, dkoju jums u galimyb iandien jus kreiptis ir paadu, jog remsiu jus, vykdanius i kilni uduot, savo maldomis.

Prie palikdamas i garbing Asamblj, noriau oficialiomis kalbomis pasveikinti visas ia atstovaujamas tautas.

Ramybs ir klestjimo padedant Dievui!

[Tok palinkjim popieius pasak angl, prancz, ispan, arab, kin ir rus kalba]

__________________________________

© Vert „Banyios inios“ 2008 m. Nr. 8

 
 
   
 
     
1998-2002, 2003-2005, 2006-2020 Katalik interneto tarnyba, info@kit.lt
 
  pradi